Maistinių medžiagų ABC: jodas

Jodas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį skydliaukės veikloje, kuri užtikrina tinkamą sveikatą visais gyvenimo etapais.⁣

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu jodo poreikis padidėja (nuo 150 iki 200 μg) tam, kad būtų pagaminama ir perduodama pakankamai skydliaukės hormonų optimaliam vaisiaus ir kūdikio vystymuisi.⁣⁣

 2020 m. natrio ir jodo būklės vertinimo tyrimas (NATRIJOD) Lietuvoje parodė, kad 52 % tyrime dalyvavusių asmenų suvartoja nepakankamai jodo.⁣

Žuvis (pvz., menkė), krevetės ir kitos jūros gėrybės paprastai turi daug jodo. Pienas ir pieno produktai bei kiaušiniai taip pat laikomi gerais jodo šaltiniais. Jodo kiekis augaliniuose produktuose labai mažas ir priklauso nuo dirvoje esančio jodo kiekio, todėl nėra laikomi gerais jodo šaltiniais.⁣

Joduota druska visame pasaulyje plačiausiai naudojama jodo trūkumo kontrolės strategija. Verta prisiminti, kad didžioji dalis mūsų suvartojamos druskos atkeliauja iš perdirbtų maisto produktų (> 75 %), tačiau Lietuvoje maisto gamintojai iki šiol gaminiuose ypatingai retai naudodavo joduotą druską.⁣

Lietuvoje greitu laiku (2021 m. lapkričio 1 d.) įsigalios naujas LR SAM įsakymas dėl jodo turinčios valgomosios druskos naudojimo maisto produktų gamyboje, todėl joduotos druskos gaminiuose tikrai sutiksime daugiau.⁣

Specialios druskos, tokios kaip jūros, košerinė, Himalajų, fleur de sel, praktiškai neturi jodo ir nėra praturtinamos jodu (nebent išimtiniais atvejais).⁣

Jodo kiekis jūros dumbliuose ženkliai skiriasi ir gali prisidėti prie perteklinio jodo suvartojimo, todėl dumbliai ir dumblių produktai nėra laikomi patikimu jodo šaltiniu.⁣

Dauguma augalinių gėrimų (pvz., migdolų, avižų) nėra papildyti jodu, todėl tokiuose produktuose jodo yra labai mažai.⁣⁣

SVARBU! Įrašas skirtas plačiajai visuomenei ir neturi pakeisti Jūsų individualių asmens sveikatos priežiūros specialisto nurodymų dėl jodo. Kai kuriems asmenims pvz., sergantiems autoimunine skydliaukės liga, gali pasireikšti neigiamas poveikis vartojant jodą tokiais kiekiais, kuris laikomas saugiu plačiajai visuomenei. Dėl individualių su jodu susijusių rekomendacijų konsultuokitės su savo gydytoju.

LITERATŪRA

  1. European Food Safety Authority. (2014). Scientific Opinion on Dietary Reference Values for iodine.  [žiūrėta 2021–07–08]. Prieiga internetu: https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/3660
  2. Leung ir Braverman. (2017). Iodine-induced thyroid dysfunction. [žiūrėta 2021–10–17]. Prieiga internetu: doi: 10.1097/MED.0b013e3283565bb2
  3. Miyai ir kt. (2008). Suppression of thyroid function during ingestion of seaweed „Kombu“ (Laminaria japonoca)in normal Japanese adults. [žiūrėta 2021–10–17]. Prieiga internetu: doi: 10.1507/endocrj.k08e-125
  4. National Institutes of Health. Iodine. [žiūrėta 2021–10–17]. Prieiga internetu: https://ods.od.nih.gov/factsheets/Iodine-HealthProfessional/
  5. Nishiyama, S., Mikeda, T., Okada, T., Nakamura, K., Kotani, T., & Hishinuma, A. (2004). Transient hypothyroidism or persistent hyperthyrotropinemia in neonates born to mothers with excessive iodine intake. Thyroid. [žiūrėta 2021–10–17]. Prieiga internetu: https://doi.org/10.1089/thy.2004.14.1077
  6. Pasaulio sveikatos organizacija. (2019). Iodization of salt for the prevention and control of iodine deficiency disorders. [žiūrėta 2021–10–17]. Prieiga internetu: https://www.who.int/elena/titles/salt_iodization/en/
  7. SACN. (2014). Statement on iodine and health. [žiūrėta 2021–10–17]. Prieiga internetu: https://www.gov.uk/government/publications/sacn-statement-on-iodine-and-health-2014
  8. Stagnaro-Green, A., & Pearce, E. N. (2013). Iodine and pregnancy: a call to action. Lancet. [žiūrėta 2021–10–17]. Prieiga internetu: https://doi.org/10.1016/S0140-6736(13)60717-5
  9. Teas ir kt. (2004). Variability of Iodine Content in Common Commercially Available Edible Seaweeds. [žiūrėta 2021–10–17]. Prieiga internetu: doi: 10.1089/thy.2004.14.836
  10. Wu, G., Imhoff-Kunsch, B., & Girard, A. W. (2012). Biological mechanisms for nutritional regulation of maternal health and fetal development. Paediatric and perinatal epidemiology. [žiūrėta 2021–10–17]. Prieiga internetu: https://doi.org/10.1111/j.1365-3016.2012.01291.x
Solamita Lukauskė

Sveiki! Esu Solamita Lukauskė, mitybos specialistė, baigusi trejų metų trukmės mitybos terapijos studijas Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu toliau gilinu savo žinias sveikatos mokslų srityje siekdama dietisto profesinės kvalifikacijos.

Leave a reply