„Bet rožinėje Himalajų druskoje daugiau maistinių medžiagų, ji turėtų būti sveikesnė!”
Mhm ir mums reikėtų suvalgyti tik 2 kg druskos, kad patenkintume savo paros magnio poreikius!
Nė viena druskos rūšis nėra viena už kitą nei geresnė nei blogesnė. Druska yra druska, bet kuri jų prisidės prie natrio suvartojimo, kurio per didelis kiekis gali sukelti aukštą kraujospūdį, padidinti širdies ligų ir insulto riziką.
Visas druskos rūšis sudaro apie 97 % natrio chlorido (valgomoji druska, NaCl), likusius 3 % – kitos mineralinės medžiagos. Druska (balta, pilka, raudona ar neoninė) yra didžiausias natrio (ta dalis, kuri siejama su kraujospūdžiu) šaltinis mityboje.
2020 m. tyrime pastebėta, kad vartojant rekomenduojamus rožinės druskos kiekius (iki 5 g) toks kiekis reikšmingai neprisideda prie suvartojamų maistinių medžiagų, išskyrus natrį, kiekio mityboje.
Tiesa, kad nerafinuotos spalvotos druskos turi pėdsakus mineralinių medžiagų, bet tie kiekiai tokie maži, kad bendrame mitybos kontekste tai tiesiog nėra reikšminga.
1 kg rožinės druskos gali turėti 147 mg magnio. Per dieną magnio mums rekomenduojama suvartoti apie 300 mg. Tai reiškia, kad norėdami iš druskos gauti pakankamai magnio turėtume kasdien jos suvalgyti 2 kg! (t. y. 2000 g, kuomet mums rekomenduojami viso labo 5 g).
Bet kokią potencialą naudą sveikatai, kurią galėtų turėti didesnis maistinių medžiagų kiekis rožinėje druskoje atsvertų didelis natrio kiekis, kuris tuo pačiu būtų suvartojamas.
Skirtingas druskos rūšis verčiau rinktis dėl jų skoninių savybių, ne „sveikumo” (situacija analogiška cukrui, tiesa? Klevų, agavų sirupai vis tiek pridėtinis cukrus – iš kurio maistinių medžiagų nerenkame, renkamės dėl skonio).
Rožinė druska ir kitos nerafinuotos druskos turėtų būti vartojamos pagal rekomendacijas – ne daugiau kaip 1 nubrauktas arb. š. (5 g) per parą.
Dėl jodo stokos Lietuvoje patariama vartoti joduotą druską. Vartojant rekomenduojamus kiekius, jodo gaunama tiek, kiek jo reikia žmogui per parą. Rekomendacija skirta plačiajai visuomenei ir neturi pakeisti Jūsų individualių asmens sveikatos priežiūros specialisto nurodymų dėl jodo.
LITERATŪRA
Aburto ir kt. (2013). Effect of lower sodium intake on health: systematic review and meta-analyses. BMJ. [žiūrėta 2021–10–01]. Prieiga internetu: https://www.bmj.com/content/346/bmj.f1326
Fayet-Moore, F., Wibisono, C., Carr, P., Duve, E., Petocz, P., Lancaster, G., McMillan, J., Marshall, S., & Blumfield, M. (2020). An Analysis of the Mineral Composition of Pink Salt Available in Australia. Foods. [žiūrėta 2021-10–02]. Prieiga internetu: https://doi.org/10.3390/foods9101490
He, F. J., & MacGregor, G. A. (2009). A comprehensive review on salt and health and current experience of worldwide salt reduction programmes. Journal of human hypertension. [žiūrėta 2021–10–01]. Prieiga internetu: https://www.nature.com/articles/jhh2008144
He, F. J., Li, J., MacGregor, G. A. (2013). Effect of longer‐term modest salt reduction on blood pressure. Cochrane Database of Systematic Reviews. [žiūrėta 2021–10–01]. Prieiga internetu: https://www.bmj.com/content/346/bmj.f1325
Pasaulio sveikatos organizacija, PSO. (2020). Accelerating salt reduction in Europe. [žiūrėta 2021–09–24]. Prieiga internetu: https://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/nutrition/publications/2020/accelerating-salt-reduction-in-europe-a-country-support-package-to-reduce-population-salt-intake-in-the-who-european-region-2020
Pasaulio sveikatos organizacija, PSO. (2020). Salt reduction. [žiūrėta 2021–09–24]. Prieiga internetu: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/salt-reduction
Williams ir kt. (2018). 2018 ESC/ESH Guidelines for the management of arterial hypertension. [žiūrėta 2021–09–24]. Prieiga internetu: https://academic.oup.com/eurheartj/article/39/33/3021/5079119
