Dichotomiškas (dvišakis, skiriamas į dvi dalis; angl. dichotomous) mąstymas apibrėžiamas kaip polinkis mąstyti dvilypėmis opozicijomis, tokiomis kaip „geras/blogas“, „juodas/baltas“, „sveikas/nesveikas“, „laikausi arba nesilaikau dietos“.
Dalies žmonių požiūris į sveiką gyvenseną yra būtent toks – „viskas arba nieko“ t. y. arba gyvenu labai sveikai arba net nenoriu pagalvoti apie sveikatai palankius sprendimus.
„Juoda-balta“ mąstymas ir įsitikinimai apie maistą ar valgymą siejami su nelanksčiu (angl. rigid) valgymo apribojimu, ilgainiui trukdančiu asmenų gebėjimui išlaikyti sveikatai palankius įpročius bei prarastą kūno svorį (yo-yo efektas).
Byrne ir kt. (2004) bei Elfhag ir Rössner (2005) tyrinėdami sėkmę išlaikyti numestą svorį, dichotomišką mąstymą pažymėjo kaip vieną veiksnių trukdančių tai padaryti. Manoma, kad „viskas arba nieko“ atsakas į mažiausius nukrypimus nuo savo mitybos plano gali tokį žmogų paskatinti persivalgyti arba tiesiog viską mesti.
Lankstus valgymo apribojimas metant svorį, priešingai, leidžia sąmoningai nedideliais kiekiais pasimėgauti malonumui skirtu maistu ir lengviau išlaikyti prarastą kūno svorį.
Anot Palascha ir kolegų (2015), asmenys, kurie skirsto maistą į gerą/blogą, sveiką/nesveiką linkę naudoti supaprastintą mąstymo stilių ir daro nepragrįstas išvadas apie maisto sąvybes remdamiesi šiomis supaprastintomis kategorijomis.
Kas maistą padaro „geru” arba „blogu”? Dauguma „blogais” laikomų produktų taip vertinami todėl, nes juose trūksta maistinių medžiagų. Jei tai būtų vienintelis maistas racione – būtume ekstremalioje juodoje, jei vien pagalvojus apie tokį maistą kiltų panikos ataka – labas, eskstremali balta!
Malonumui skirti produktai (riebūs, saldūs, sūrūs) neturi būti „sveiki“ per se ir praturtinti dietą maistinėmis medžiagomis (turime kitus produktus, kurie tai padaro!), todėl sąmoningai nedideliais kiekiais mėgaukimės sau gardžiausiu pasirinkimu. Bet tai taip pat nereiškia, kad tą dieną jau nebėra prasmės sugraužti morką, nes prasmė yra. Juk įsibrėžus telefono ekranui nemetame jo į sieną, kad visai nebeveiktų, o nuleidus padangą neskubame nuleisti antros! Kurią spalvą renkatės Jūs?
LITERATŪRA
Byrne, S. M., Cooper, Z., & Fairburn, C. G. (2004). Psychological predictors of weight regain in obesity. Behaviour research and therapy. [žiūrėta 2021–10–01]. Prieiga internetu: https://doi.org/10.1016/j.brat.2003.09.004
Elfhag, K., & Rössner, S. (2005). Who succeeds in maintaining weight loss? A conceptual review of factors associated with weight loss maintenance and weight regain. Obesity reviews : an official journal of the International Association for the Study of Obesity. [žiūrėta 2021–10–01]. Prieiga internetu: https://doi.org/10.1111/j.1467-789X.2005.00170.x
Hays, N. P., & Roberts, S. B. (2008). Aspects of eating behaviors „disinhibition” and „restraint” are related to weight gain and BMI in women. Obesity (Silver Spring, Md.). [žiūrėta 2021–10–22]. Prieiga internetu: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2713727/
Palascha, A., van Kleef, E., & van Trijp, H. C. (2015). How does thinking in Black and White terms relate to eating behavior and weight regain?. Journal of health psychology. [žiūrėta 2021–10–22]. Prieiga internetu: https://doi.org/10.1177/1359105315573440
Sairanen, E., Lappalainen, R., Lapveteläinen, A., Tolvanen, A., & Karhunen, L. (2014). Flexibility in weight management. Eating behaviors. [žiūrėta 2021–10–22]. Prieiga internetu: https://doi.org/10.1016/j.eatbeh.2014.01.008
Tiggemann M. (2000). Dieting and cognitive style: the role of current and past dieting behaviour and cognitions. Journal of health psychology. [žiūrėta 2021–10–22]. Prieiga internetu: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22048820/
