Kol į cukraus daržą be paliovos mėtomi akmenys, druska pasileidusi plaukus rock ‘n’ roll.
Širdies ligos nėra tik vyresnio amžiaus, neaktyvių aukštą kraujospūdį turinčių vyrų problema. Jos gali smogti bet kuriam mūsų, vyrui ar moteriai, senam ar jaunam, bet kuriuo metu, be perspėjimo. Širdies ligos nediskriminuoja ir nors jos metai iš metų nepalieka Lietuvos ligų TOP, laimei, daugelį rizikos veiksnių galima modifikuoti. Valgyti mažiau druskos – tai tik viena širdies sveikatos palaikymo strategijos dalis, bet tai yra puiki pradžia!
Remiantis 2019 m. NATRIJOD tyrimu nustatyta, kad Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai su maistu per parą suvartoja 10 g druskos (2 kartus daugiau nei rekomenduojama).
Per didelis natrio suvartojimas (> 2 g/d, atitinka 5 g druskos) ir per mažas kalio suvartojimas (< 3,5 g/d) didina kraujospūdį, dėl kurio didėja širdies ligų, insulto bei inkstų ligų rizika. Priešingai, mažesnis druskos vartojimas turi kraujospūdį mažinantį poveikį.
Druską pažįstame kaip tą baltą „stalo” druską, kurią sudaro du komponentai suteikiantys druskai jos cheminį pavadinimą – natrio chloridas (arba NaCl). Jį sudaro 40 % natrio ir 60 % chlorido. Kitaip tariant 2,5 g druskos yra 1 g natrio ir 1,5 g chlorido. Visas druskos rūšis sudaro apie 97 % NaCl, likusius 3 % – kitos mineralinės medžiagos. Druska (balta, pilka, raudona ar neoninė) yra didžiausias natrio (ta dalis, kuri siejama su kraujospūdžiu ir kurią turėtume riboti) šaltinis mityboje.
Nors šiek tiek druskos mums reikia skysčių pusiausvyrai organizme bei tinkamamai raumenų ir nervų veiklai palaikyti, tačiau su maistu negauti pakankamai – retas fenomenas, kadangi druskos yra daugybėje maisto produktų, todėl trūkumo rizika maža. Didesnė problema – per didelis jos suvartojimas.
Tik 10 % druskos gauname iš tos „matomos“ druskos, kuria sūdome maistą, 15 % – iš natūraliai maisto produktuose esančios druskos, ir net 75 % sudaro druska, esanti produktuose jau prieš juos įsidedant į pirkinių krepšelį. Natrio yra ir mononatrio glutamate (MSG; maisto priedas E621) – dažnas svečias kinų maiste (unami skonis and all that jazz).
LITERATŪRA
Department of Health and Social Care. (2016). Guide to creating a front of pack (FoP) nutrition label for pre-packed products sold through retail outlets. [žiūrėta 2021–09–24]. Prieiga internetu: https://www.gov.uk/government/publications/front-of-pack-nutrition-labelling-guidance
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. (2021). Mirties priežastys 2020. [žiūrėta 2021–09–24]. Prieiga internetu: https://hi.lt/lt/mirties-priezastys.html
Pasaulio sveikatos organizacija, PSO. (2020). Accelerating salt reduction in Europe. [žiūrėta 2021–09–24]. Prieiga internetu: https://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/nutrition/publications/2020/accelerating-salt-reduction-in-europe-a-country-support-package-to-reduce-population-salt-intake-in-the-who-european-region-2020
Pasaulio sveikatos organizacija, PSO. (2020). Salt reduction. [žiūrėta 2021–09–24]. Prieiga internetu: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/salt-reduction
Williams ir kt. (2018). 2018 ESC/ESH Guidelines for the management of arterial hypertension. [žiūrėta 2021–09–24]. Prieiga internetu: https://academic.oup.com/eurheartj/article/39/33/3021/5079119
