Visų pirma, dėl kokių priežasčių žmonės apskritai renkasi vartoti saldiklius?
- Saldus skonis be (arba beveik be) kalorijų.
- Saldikliais keičiant pridėtinį cukrų galima sumažinti suvartojamas kalorijas trumpalaikio svorio metimo tikslais (su sąlyga, kad tos „sutaupytos” kalorijos nėra kompensuojamos paskesnių valgymų metu). Šiai dienai ilgalaikė įtaka svorio kontrolei nėra žinoma.
- CD sergantiems saldikliai gali būti priimtinas būdas glikemijos valdymui leidžiantis pasimėgauti saldžiu skoniu nedidinant cukraus lygio kraujyje.
- Neskatina dantų ėduonies (naudojami burnos higienos priemonėse).
Saldikliai vaikų mityboje:
Iš saugumo perspektyvos, visi EMST patvirtinti saldikliai turi būti sąlyginai saugūs vaikams. Mažai tikėtina, kad vaikai kasdien pasieks nustatytą leistiną paros dozę (LPD).
Tačiau, ES jokie maisto priedai (įskaitant saldiklius) nėra leidžiami naudoti gaminiuose, specialiai skirtuose kūdikiams ir mažiems vaikams iki 3 m. (EB Nr. 1333/2008). Lietuvoje vaikų bei sveikatos priežiūros įstaigų maitinime saldikliai yra draudžiami (V-964). Kodėl?
- Optimaliam kūdikių ir mažų vaikų augimui bei vystymuisi reikia daug energijos (kalorijų), o saldikliai jų neturi ar beveik neturi.
- Riboti tyrimai su vaikais. „Dėl nepakankamų tyrimų šiuo metu negalima pateikti rekomendacijų už/prieš saldiklių vartojimą vaikų mityboje“ – AHA.
- Gėrimai su saldikliais gali pakeisti maistingesnius produktus pvz., pieną, jogurtą.
- Kūdikiams ir mažiems vaikams augant formuojasi skonio pomėgiai, todėl gali išsivystyti potraukis pernelyg saldiems maisto produktams.
- Nedidelė dalis vaikų gimsta su retu genetiniu sutrikimu, fenilketonurija (PKU). Toks vaikas negali vartoti produktų saldintų aspartamu.
Dienos pabaigoje saldikliai yra technologinę funkciją atliekantys maisto priedai. Jų vartojimas mums nėra rekomenduojamas kaip rekomenduojamos vartoti daržovės. Saldiklių vartojimas turėtų būti strateginis sprendimas (tikėtina trumpalaikis, pereinamasis) tam, kad jie taptų sveikesniu pasirinkimu nei tai, kas jais keičiama.
LITERATŪRA
Baker-Smith, C. M., de Ferranti, S. D., Cochran, W. J., & Committee on Nutrition, Section on Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition (2019). The Use of Nonnutritive Sweeteners in Children. Pediatrics. [žiūrėta 2021–07–20]. Prieiga internetu: https://pediatrics.aappublications.org/content/144/5/e20192765
European Commission. Health effects related to sweeteners intake. Health Promotion and Disease Prevention Knowledge Gateway. [žiūrėta 2021–07–20]. Prieiga internetu: https://knowledge4policy.ec.europa.eu/health-promotion-knowledge-gateway/sugars-sweeteners-5_en
European Commission. Food for infants and young children. [žiūrėta 2021–07–20]. Prieiga internetu: https://ec.europa.eu/food/safety/labelling-and-nutrition/specific-groups/food-infants-and-young-children_en
Europos maisto saugos tarnyba, EFSA. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų. [žiūrėta 2021–07–20]. Prieiga internetu: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32008R1333
Vos, M. B., Kaar, J. L., Welsh, J. A., Van Horn, L. V., Feig, D. I., Anderson, C., Patel, M. J., Cruz Munos, J., Krebs, N. F., Xanthakos, S. A., Johnson, R. K., & American Heart Association Nutrition Committee of the Council on Lifestyle and Cardiometabolic Health; Council on Clinical Cardiology; Council on Cardiovascular Disease in the Young; Council on Cardiovascular and Stroke Nursing; Council on Epidemiology and Prevention; Council on Functional Genomics and Translational Biology; and Council on Hypertension. (2017). Added Sugars and Cardiovascular Disease Risk in Children: A Scientific Statement From the American Heart Association. Circulation. [žiūrėta 2021–07–20]. Prieiga internetu: https://doi.org/10.1161/CIR.0000000000000439
