Daugelį metų tėvams ir globėjams buvo rekomenduojama kūdikius papildomu maistu (šalia žmogaus pieno ir/ar adaptuoto mišinio) primaitinti sulaukus vos 4 mėn. Įprasta praktika buvo pradėti primaitinimą ir dar anksčiau, nes buvo manoma, jog tai padės kūdikiams geriau miegoti naktį ir greičiau augti.

Vis dėlto, daugiau kaip dešimtmetį rekomendacija, kada pradėti primaitinimą, yra pasikeitusi.

Pagrindinės organizacijos pabrėžia, kaip svarbu sulaukti kūdikio pasiruošimo primaitinimui ženklų, kurie paprastai atsiranda ≈6 mėn. Kai kurie kūdikiai gali būti pasiruošę šiek tiek anksčiau, bet „maždaug” 6 mėn. yra gera „kelrodė žvaigždė”, kada dauguma kūdikių yra pakankamai išsivystę pradėti primaitinimą.

Visi vaikai individualūs. Jie auga, vystosi ir net pasirengia valgyti papildomą maistą (šalia motinos pieno ir/ar adaptuoto pieno mišinio) skirtingais etapais. Vis dėlto, išskiriami 3 požymiai, kurie atsiradę kartu, maždaug 6 mėn. amžiaus, rodo, kad kūdikis yra pasirengęs primaitinimui. Kantriai palaukite, kol visi požymiai atsiras kartu ir pasikartos reguliariai (vietoj vienkartinio atsitiktinumo):

2017 m. atnaujintoje ESPGHAN (Europos vaikų gastroenterologijos ir mitybos draugijos) pozicijoje teigiama, kad nors maitinimas išimtinai tik motinos pienu iki ∼6 mėn. yra pageidaujamas tikslas, visi kūdikiai turėtų pradėti papildomą maitinimą iki 26 savaičių t. y. 7-tojo mėn. pradžios (bet ne anksčiau kaip 17 savaičių t. y. 5-ojo mėnesio pradžios).

Painiava, kada pradėti primaitinimą, kyla dėl keleto dalykų: 1) dalis vyresnės kartos sveikatos specialistų nėra atnaujinę savo žinių, 2) kai kurie gamintojai vis dar parduoda maisto produktus ar maitinimui skirtus daiktus ženklintus kaip „nuo 4 mėn.”, nepaisant to, jog PSO ir kitos organizacijos rekomenduoja primaitinimą nuo ≈6 mėn.

Rekomendacija grįsta moksliniais kūdikio raidos tyrimais bei tuo, kas geriausia kūdikio virškinimo trakto, inkstų funkcijai bei motoriniams įgūdžiams, kad kūdikis galėtų saugiai susidoroti su papildomu maistu. Per daug anksti pradedamas primaitinimas neturi jokių pranašumų ir yra siejamas su didesne VT bei kvėpavimo takų infekcijų rizika. Per daug vėlai pradedamas primaitinimas (vėliau kaip 6 mėnesiai) taip pat nerekomenduojamas; atidėtas kieto maisto įvedimas gali prisidėti prie maistinių medžiagų (ypač geležies, cinko, B vitaminų) trūkumo, paskatinti išrankų valgymą. Sulaukus 6 mėn. maistingas maistas būtinas optimaliam augimui. Šiuo laikotarpiu vystosi vaikų skonis, jie daug imlesni išbandyti naujus produktus.

• Individualiu atveju, prižiūrintis gydytojas, gali rekomenduoti pradėti primaitinimą anksčiau. Vis gi svarbu išsiaiškinti rekomendacijų priežastis, ypač jei jaučiate, kad primaitinimui dar per anksti (kūdikis nerodo pasirengimo ženklų).
• Primaitinimą pradedant anksti (4 mėn.) maitinama tik tyrelėmis, toks kūdikis nėra pakankamai išsivystęs būti maitinamas BLW metodu.

Toks elgesys dažnai klaidingai interpretuojamas, kaip pasirengimo požymiai, nors tai, dažniausiai, yra tik normali kūdikio vystymosi dalis sulaukus tokio amžiaus. Žinoma, visada pravartu atkreipti dėmesį ar kai kurie iš šių požymių atsiranda kartu su pagrindiniais pasirengimo ženklais.

• World Health Organization, WHO. (2021). Infant and young child feeding. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/infant-and-young-child-feeding
• United Nations Children’s Fund (UNICEF). Improving Young Children’s Diets During the Complementary Feeding Period. UNICEF Programming Guidance. New York: UNICEF, 2020.
• The UK Department of Health and Social Care, 2018. Feeding in the first year of life: SACN report. https://www.gov.uk/government/publications/feeding-in-the-first-year-of-life-sacn-report
• American Academy of Family Physicians, AAFP. (2021). Breastfeeding, Family Physicians Supporting (Position Paper). https://www.aafp.org/about/policies/all/breastfeeding-position-paper.html
• NHMRC (National Health and Medical Research Council) (2013). Infant Feeding Guidelines: Summary. Canberra: National Health and Medical Research Council.
• Critch, J. N., Canadian Paediatric Society, & Nutrition and Gastroenterology Committee (2014). Nutrition for healthy term infants, six to 24 months: An overview. Paediatrics & child health, 19(10), 547–552.
• Kanados sveikata (angl. Health Canada). (2014). Infant nutrition. https://www.canada.ca/en/health-canada/services/infant-care/infant-nutrition.html
• ACOG Committee Opinion No. 756: Optimizing Support for Breastfeeding as Part of Obstetric Practice. (2018). Obstetrics and gynecology, 132(4), e187–e196. https://doi.org/10.1097/AOG.0000000000002890
• Kellams, A., Harrel, C., Omage, S., Gregory, C., & Rosen-Carole, C. (2017). ABM Clinical Protocol #3: Supplementary Feedings in the Healthy Term Breastfed Neonate, Revised 2017. Breastfeeding medicine : the official journal of the Academy of Breastfeeding Medicine, 12, 188–198. https://doi.org/10.1089/bfm.2017.29038.ajk
• International Baby Food Action Network, IBFAN. (2013). Report On The Situation Of Infant And Young Child Feeding In Austria. https://www2.ohchr.org/English/bodies/cescr/docs/ngos/InternationalBabyFoodActionNetwork_Austria_CESCRWG51.pdf
• La Leche League International, LLLI. (2020). Concept Revision: “Introducing Complementary Foods”. https://llli.org/concept-revision-introducing-complementary-foods/
• Fewtrell, M., Bronsky, J., Campoy, C., Domellöf, M., Embleton, N., Fidler Mis, N., Hojsak, I., Hulst, J. M., Indrio, F., Lapillonne, A., & Molgaard, C. (2017). Complementary Feeding: A Position Paper by the European Society for Paediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition (ESPGHAN) Committee on Nutrition. Journal of pediatric gastroenterology and nutrition, 64(1), 119–132. https://doi.org/10.1097/MPG.0000000000001454