Vienas vidutinio dydžio obuolys (su žievele) turi apie 4 g maistinių skaidulų, o tai yra apie 13% rekomenduojamos paros normos! Kaip jau ir žinome ląsteliena yra labai svarbi optimaliai virškinamojo trakto veiklai palaikyti. Netirpios maistinės skaidulos esančios obuolio odelėje skatina reguliarų tuštinimąsi ir saugo nuo vidurių užkietėjimo. Suaugusiam žmogui idealu būtų kasdien su maistu gauti apie 30 g maistinių skaidulų, tačiau valgant subalansuotai ir į savo mitybos racioną įtraukiant daugiau augalinės kilmės maisto produktų, šį skaičių nesunku pasiekti! Obuoliuose taip pat gausu vandenyje tirpių skaidulų, pektinų, kurie pasižymi sveikatai palankiomis savybėmis. Maisto pramonėje pektinai yra naudojami kaip tirštikliai gaminant uogienes, želatiną. Pektino taip pat galime rasti ir maisto papildų pavidalu. Kadangi tai yra vandenyje tirpios skaidulos, pektinai geba pritraukti vandenį taip padėdami didinti išmatų tūrį, o tai skatina tuštinimąsi – dar viena priežastis, kodėl obuoliai gali būti labai naudingi tiems, kurie skundžiasi vidurių užkietėjimu. Verta paminėti, jog šios skaidulos taip pat svarbios ir žarnyno mikroflorai, kadangi pektinas yra fermentuojamas gerųjų žarnyno bakterijų, kurios gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis (angl. short-chain fatty acids). Šios medžiagos taip pat labai svarbios lėtinių ligų, įskaitant tam tikrus vėžinius susirgimus bei žarnyno sutrikimus, prevencijai. Pektinas ne tik mažina „blogojo“ cholesterolio užkemšančio arterijas ir sukeliančio trombozės riziką, kiekį žmogaus organizme, bet ir neleidžia jam oksiduotis į dar pavojingesnius sveikatai junginius. Taip pat, antioksidantai, kurių gausu obuoliuose, naudingi širdžiai, kadangi mažina kraujo spaudimą bei saugo ląsteles nuo neigiamo laisvųjų radikalų poveikio. Ne veltui sakoma „obuolys per dieną – daktaro nė vieno“ (angl. „an apple a day keeps the doctor away”).